Tik 3 iš 10 šalies įmonių yra sudariusios partnerystę ir aktyviai bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaigomis, rodo neseniai atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Nuo aktyvesnio bendradarbiavimo vienas atbaido laiko ir žmogiškųjų resursų stoka, kitas – profesinio mokymo įstaigose ruošiamų specialistų tinkamumas. Vis dėlto, įmonės gali sėkmingai bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis, net jei tai nesusiję su praktikantų priėmimu – tereikia noro, sako verslo atstovai.
„Kad ir koks būtų bendradarbiavimas su profesinio mokymo įstaigomis – praktikos vietų organizavimas ar parama reikalingomis priemonėmis – tai yra investicija. Verslas negali tikėtis paruošto specialisto darbui be jokio savo indėlio. Labai dažnai girdime sakant, kad štai negavo kažko, ko tikėjosi. Reikėtų paklausti savęs, o kiek prisidėjome, kad norimas rezultatas būtų geresnis? Verslas ir profesinio mokymo įstaigos turi dirbti kartu viena linkme“, – sako „Inter Cars Lietuva“ Mokymų skyriaus vadovas Andrius Žilėnas.
Pasak jo, nors automobilių dalimis prekiaujanti įmonė neturi poreikio automechanikos specialybių praktikantams, bendradarbiavime su profesinėmis mokyklomis mato didelę vertę bei prasmę.
„Galima sakyti, kad esame tarpininkas tarp profesinio mokymo įstaigų ir savo klientų – mums svarbu, kad profesinės mokyklos ruoštų profesionalius mechanikus automobilių servisams. Tuo pačiu prisidedame prie automechanikos specialybių populiarinimo, nes šioje srityje itin trūksta darbuotojų, šis poreikis tik auga, o automobiliai tampa dar sudėtingesni“, – sako A. Žilėnas.
Šiuo metu įmonė aktyviai bendradarbiauja su daugeliu automobilių mechanikus ruošiančiomis profesinio mokymo įstaigomis Lietuvoje: Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Klaipėdos technologijų mokymų centru, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės profesinio rengimo centrais ir kt. Bendradarbiavimas su profesinėmis mokyklomis apima ne tik paramą reikalingomis dalimis mokymams, organizuojamais mokymais, bet ir suteikiamais prizais mokyklų projektams bei konkursams.
„Esame nusimatę tam tikrą biudžetą, kiek skirsime paramai. Iš principo, visos profesinės mokyklos, kurios aktyviai kreipiasi, sulaukia mūsų dėmesio – kiekvieną kartą įvertiname, kaip ir kuo galime prisidėti. Pavyzdžiui, viena mokymo įstaiga rengė E- priemonę mokymui su automobilių dalių nuotraukomis – atrinkome reikiamas dalis fotosesijai ir tai tapo mokymo priemone“, – vardina A. Žilėnas.
Prisideda prie automechaniko specialybės prestižo
Pasak Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) direktorės Elenos Pelakauskienės, bendradarbiavimas su verslu yra naudingas abiem pusėms: įmonės prisideda prie jiems reikiamų specialistų ruošimo, o profesinio mokymo įstaigos gauna naudingų įžvalgų profesinio mokymo programoms ruošti bei tobulinti.
„Kai mokiniams ateina laikas atlikti praktiką, skatiname juos rinktis gerai žinomus, patikimus servisus. Niekada neleidžiame atlikti praktikos kažkokiame garaže soduose, juk ruošiame specialistus profesionaliam darbui. Jei konkreti įmonė yra mums nežinoma, siekiame susitikti su vadovais, susipažinti ir aptarti abiejų pusių lūkesčius. Be to, įmonių vadovams pristatome savo programas, kaip yra ruošiami specialistai, tad bendravimas tampa kur kas efektyvesnis. Taip verslas ne tik geriau susipažįsta su profesinio mokymo galimybėmis, bet ir atsiranda erdvė mokymų programų tobulinimui“, – pasakoja E. Pelakauskienė.
Pašnekovės teigimu, profesinėms mokykloms norisi bendradarbiauti su įsitraukiančiu verslu, tačiau koks bus kiekvienos įmonės įsitraukimas, priklauso ne tik nuo verslo galimybių, bet ir pačios profesinio mokymo įstaigos noro: „Jokia įmonė neateis pati pasiūlyti pagalbos – kreipiasi tik dėl praktikantų. Tad norint suteikti mokiniams kuo daugiau žinių ir galimybių, profesinių mokyklų vadovai turi eiti ir kalbėti su verslu”.
Kaip teigiamą verslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimo pavyzdį E. Pelakauskienė nurodo nuo 2013 metų Lietuvoje „Inter Cars Lietuva“ kasmet organizuojamą nacionalinį profesinio meistriškumo konkursą „Geriausias jaunasis automechanikas“.
„Šiame konkurse dalyvauja geriausi profesinių mokyklų mokiniai iš visos Lietuvos. Jaunam žmogui būti įvertinam, pastebėtam yra itin svarbu, be to, tai yra garbė ir patiems mokytojams bei mokykloms“, – sako VAVM direktorė.
Pasak A. Žilėno, „Geriausio jaunojo automechaniko“ konkurso nebūtų be profesinio mokymo įstaigų įsitraukimo.
„Kai prieš dešimt metų kilo idėja, kad reikėtų tokio konkurso Lietuvoje, nes nieko panašaus iki tol nebūdavo organizuojama – ne tik Lietuvoje bet ir kitose kaimyninėse šalyse, pirmiausia idėją aptarėme su profesinio mokymo įstaigomis, mokytojais, kurie dalindamiesi savo gerąja patirtimi bei įžvalgomis padėjo sudėlioti konkurso gaires, ko galime tikėtis iš jaunųjų automechanikų, ko jie yra mokinami ir kuriuos jų gebėjimus galime vertinti konkurso užduotyse“, – pasakoja „Inter Cars Lietuva“ Mokymų skyriaus vadovas.
Jau šešerius metus konkursas yra išaugęs iki tarptautinio, kurio finale geriausi automechanikai iš Lietuvos varžosi su nugalėtojais iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos, Graikijos ir Slovėnijos. Iki Rusijos karo Ukrainoje pradžios šiame konkurse aktyviai dalyvaudavo ir ukrainiečiai.
„Stengiamės būti jungtimi tarp automobilių dalių gamintojų, tiekėjų bei profesionalius automechanikus ruošiančių profesinių mokymo įstaigų, tuo pačiu prisidėti prie automechaniko specialybės prestižo. Lietuvoje yra didelė problema, kad mokytis profesinėje mokymo nėra prestižas. Iš tikrųjų, savo darbą mylintys ir puikiai amatą išmanantys žmonės uždirba tokius pat gerus atlyginimus, kaip ir aukštąjį išsilavinimą turintieji. Be to, vis dažniau žmonės atsisuka į tam tikrus profesinius įgūdžius, kurių stokoja vien aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Kai išmoksime vertinti kiekvieno darbą kaip gerą, visi gyvensime geriau“, – sako A. Žilėnas.
„Aš be Tavęs kaip…“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti aktyvesnį verslo įmonių ir profesinių mokymo įstaigų bendradarbiavimą, plečiant partnerysčių tinklą bei didinti profesinių mokymo įstaigų patrauklumą ir jų absolventų įsidarbinimo galimybes. Taip pat dalinamasi geraisiais profesinių mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo pavyzdžiais. Europos Sąjungos investicijomis nuolat modernizuojamos profesinio mokymo įstaigos ir gerinama jų infrastruktūra visoje Lietuvoje. Kampanija finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1500 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras. Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.
Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”
