Specialistus agrosektoriui rengianti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šį rugsėjį pasitinka už nuoseklų akademinį darbą ir aktyvų bendradarbiavimą su šalies agroverslo įmonėmis ir bendrojo lavinimo mokyklomis sulaukusi laukto atpildo – į VDU ŽŪA šiemet įstojo 37 proc. daugiau I studijų pakopos pirmakursių ir 26 proc. daugiau magistrantų. Tai – dar tik Lietuvos piliečių priėmimo rezultatai. Užsieniečiai studentai taip pat papildys VDU Žemės ūkio akademijos studentų gretas, tačiau tikslūs duomenys bus po kelių savaičių (užtrunkama dėl vizų gavimo, užsitęsusios kelionės ir kitų priežasčių).. Akademijoje šiemet sėkmingai startavo ir dvi visiškai naujos studijų programos – I pakopos programa Tvarioji inžinerija ir II pakopos programa Muitinės procesų valdymas. Šios aukštosios mokyklos vadovai teigia, kad gerėjantys rezultatai neturėtų stebinti: ne tik regionų, bet ir miesto jaunimas išgirdo darbdavių argumentus bei patikėjo agrosektoriui aktualių studijų perspektyvomis.
Požiūris į agrosektoriaus specialybes keičiasi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje
„VDU Žemės ūkio akademija 2024 m. minės veiklos 100-mečio jubiliejų. Todėl ypač džiugu, kad, kaip anuomet, taip ir šiandien jaunimas supranta žemės ūkio ir jį aptarnaujančių verslų reikšmę mūsų kraštui, ir susidomėjimas studijomis VDU ŽŪA auga. Šių studijų patrauklumą didina ir Žemės ūkio akademijos buvimas didelės aprėpties Vytauto Didžiojo universiteto dalimi. Mūsų universitete kiekvienas studentas gali savarankiškai susiformuoti žinių ir kompetencijų krepšelį ir studijuoti ne tik pasirinktą pagrindinę studijų programą, bet ir gretutinius dalykus, taip pat mokytis užsienio kalbų, kurių pasirinkimo spektras – daugiau nei trys dešimtys“, – teigia VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės pastebėjimu, požiūris į su darbu agrosektoriuje susijusias specialybes keičiasi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šiam sektoriui iškeltas didžiulis uždavinys aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją bei įgyvendinti inovacijomis grindžiamas žaliąsias strategijas. Todėl šis, sparčiai skaitmenizuojamas ir robotizuojamas sektorius reikalauja ir vis daugiau tarpdisciplininių žinių.
„Ypač džiugina tai, kad didžioji šiųmečių pirmakursių dalis stojimo į aukštąją mokyklą prašymuose LAMA BPO sistemoje VDU Žemės ūkio akademiją įvardijo pirmuoju numeriu. Tai liudija, kad VDU ŽŪA pasirinko iš tiesų motyvuoti jaunuoliai. Džiugina ir tai, kad jie suvažiavo praktiškai iš visos Lietuvos – ir iš atokių rajonų, ir iš reitingų lentelėse aukštais balais vertinamų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gimnazijų. Studentai mokysis pagal atnaujintas studijų programas, įgis tarpkryptinių žinių, klausysis verslo įmonių atstovų, kviestinių lyderiaujančių Europos universitetų dėstytojų paskaitų“, – studijų VDU ŽUA modelį komentuoja kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, atkreipianti dėmesį, kad agrosektoriaus darbo rinkai realiai reikia daug daugiau specialistų, nei jų per artimiausius metus bus parengta Akademijoje.
Augo susidomėjimas tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijomis
VDU ŽŪA tarybos pirmininkės vicekanclerės prof. dr. Aušros Blinstrubienės pastebėjimu, didelę įtaką studentų skaičiaus augimui daro aktyvus agroverslo įsitraukimas į moksleivių profesinio orientavimo procesą bei aktyvi pačios Akademijos veikla. Agroverslo įmonių atstovai vyksta į bendrojo lavinimo mokyklas, demonstruoja moksleiviams inovacijas, be kita ko kalba ir apie solidžius šiame sektoriuje dirbančių specialistų atlyginimus. Pačioje Akademijoje aktyviai plėtojamas projektas „Sumanaus moksleivio akademija“, kuriame veikia gamtos, ekologijos, inžinerijos, verslumo klasės. Projekto veiklose kasmet dalyvauja per tūkstantį šalies moksleivių.
Komentuodama šiųmečio priėmimo rezultatus, prof. dr. A. Blinstrubienė teigia, kad palyginti su praėjusiais metais didžiausias skaičiaus augimas – Agronomijos fakultete, tačiau tai ne galutiniai rezultatai, nes užsieniečių, kurie daugiausia renkasi Bioekonomikos plėtros fakultetą, priėmimas tebevyksta. Didesnio nei pernai studentų skaičiaus sulaukė ir Inžinerijos bei Miškų ir ekologijos fakultetai.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad auga susidomėjimas ne tik VDU ŽŪA bakalauro, bet ir magistrantūros studijomis – šiemet mokslus pradeda 275 magistrantai Lietuvos piliečiai, prie kurių prisijungs dar ir užsienio šalių studentai. Daugiausiai magistrantų priimta į Bioekonomikos plėtros fakultetą – 111, antroje vietoje – Agronomijos fakultetas (47 magistrantai). Inžinerijos fakultetas priėmė 78 magistrantus, Miškų ir ekologijos fakultetas – 39 magistrantus,
VDU ŽŪA studentų būrį taip pat papildys užsieniečiai, atvykę studijuoti pagal studentų mainų programą ERASMUS+.
Nuolatinis studijų proceso tobulinimas, aktyvus darbdavių įsitraukimas į profesinio orientavimo veiklas davė vaisių
Ypač džiugiomis nuotaikomis šiuos mokslo metus pasitinka VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas, kuriame startavo nauja studijų programa Tvarioji inžinerija bei sulaukta rentabilaus pirmakursių skaičiaus į visas kitas inžinerijos krypties programas, nes pastaraisiais metais inžinerijos studijų populiarumas tarp Lietuvos moksleivių buvo labai sumažėjęs.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika neabejoja: vaisius davė nuoseklus Akademijos ir agroverslo įmonių bendradarbiavimas, siekiant moksleivius sudominti agrosektoriui gyvybiškai svarbiomis profesijomis.
„Džiaugiamės naujojoje programoje sulaukę ir vaikinų, ir merginų. Iš tiesų tai tarpkryptinė programa, jungianti inžinerijos, informatikos, biologijos dalykus. Ji orientuota į ateitį, į tvarumą, į dar spartesnę žemės ūkio skaitmenizaciją ir robotizaciją“, – teigia pašnekovas, atkreipiantis dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija, siekdama į žemės ūkį pritraukti daugiau jaunų specialistų, juos skatina tikslinėmis stipendijomis. Inžinerijos fakulteto pirmakursiai gaus Žemės ūkio ministerijos skirtas 200 Eur mėnesines stipendijas, taip pat galės pretenduoti į skatinamąsias socialinių partnerių įsteigtas stipendijas, kurių dydis siekia iki 1000 Eur.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis šį rugsėjį taip pat džiaugiasi sėkmingai startavusia magistrantūros studijų programa Muitinės procesų valdymas. „Šią programą pasirinko jau dirbantys motyvuoti asmenys, siekiantys pakelti savo kvalifikaciją. Tačiau neabejojame, kad darbo rinkoje ne mažiau paklausūs bus mūsų parengti logistikos specialistai, finansininkai, žemės ūkio ekonomikos ir verslo vadybos specialistai“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, komentuodamas šiųmečio priėmimo rezultatus, teigia pastebintis itin džiuginančią tendenciją: bendras jaunų žmonių noras aktyviai dalyvauti vykstančiuose procesuose, siekis prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo, trina ribą tarp miesto ir regionų jaunimo pasirinkimų – Miškininkystė ir, ypač, Taikomoji ekologija šiandien vienodai rūpi ir vieniems, ir kitiems.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, kurios vadovaujamo fakulteto Agronomijos studijų programa ir šiemet viena lyderiaujančių VDU populiariausių programų dešimtuke, teigia nesistebinti tokiais gerais priėmimo rezultatais: nuolatinis studijų proceso tobulinimas, aktyvus darbdavių įsitraukimas į profesinio orientavimo veiklas negalėjo neduoti vaisių. „Turint omenyje tai, kad į studijų programą Kraštovaizdžio dizainas šiemet priėmėme įspūdingą 18 pirmakursių skaičių, tikiu, kad ateityje Lietuva bus turtinga, žalia ir graži“, – optimistiškai reziumuoja pašnekovė.
Pranešimą paskelbė: Elena Bagdonavičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija
