Technologijos ir inovacijos svarbios, tačiau negalima užmiršti žinių, mokslinių tyrimų ir švietimo. Taip vieningai nusprendė į septintąjį žemės ūkio ir dekarbonizacijos darbo grupės susitikimą susibūrę specialistai. Jie diskutavo apie tausesnį išteklių naudojimą, energetinį efektyvumą, žiediškumą žemės ūkyje.
Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKS) būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys. Šį atnaujintą planą Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti kitąmet. Tad politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai kartu ieško geriausių problemos sprendimo būdų.
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje atskirų energetinio efektyvumo ar atsinaujinančių energijos išteklių plėtros uždavinių žemės ūkiui nėra numatyta, tačiau nemažas dėmesys skiriamas tvaresniam išteklių naudojimui, žiediškumui skatinti. Pavyzdžiui, keliamas uždavinys iki 2030 m. užtikrinti taupų, ekonomiškai efektyvų ir aplinkai nekenksmingą trąšų naudojimą, taip pat pasiekti, kad pusė kiaulių ir galvijų mėšlo būtų naudojama biodujoms gaminti. Taip pat įvardintas siekis plėtoti į aukštą pridėtinę vertę orientuotą ir į žiedinę pereinančią bioekonomiką, padidinti jos indėlį į šalies BVP.
Ilgesnėje perspektyvoje keliamas tikslas iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio sektoriuje, tokie patys tikslai keliami ir kituose sektoriuose.
Susitikimo pradžioje buvo trumpai pristatyta ir praėjusią savaitę pasirodžiusi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC, Intergovernmental Panel on Climate Change) ataskaita apie klimato kaitos švelninimo priemones. IPCC ataskaitos duomenimis, nors žemės ūkis, miškininkystė ir žemės naudojimas sukuria nuo 13 iki 21 proc. visų emisijų, priklausomai nuo metų, žemė, jeigu yra tvariai naudojama, gali būti vienas iš didžiausių sąjungininkų kovojant su klimato kaita dėl anglies absorbavimo iš atmosferos.
„Net 3 iš 5 didžiausią efektą turinčių klimato kaitos švelninimo priemonių priklauso žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektoriui. Miškų naikinimo stabdymas, ekosistemų atkūrimas ir anglies sekvestracija žemės ūkyje savo teigiamu efektu emisijų mažinimui yra beveik lygūs investicijoms į vėjo ir saulės energiją“, – ataskaitos rezultatais dalinosi žemės ūkio ministro patarėja klimato, agroaplinkosaugos klausimais Kristina Simonaitytė.
Susitikimo metu buvo atskirai aptarti dekarbonizacijos darbo grupei pateikti pasiūlymai dėl saulės energetikos plėtros žemės ūkio naudmenose, taip pat dėl žiediškumo skatinimo panaudojant miestuose susidarančias atliekas – vandenvalos įrenginių dumblą ir biomasės pelenus – kaip trąšas auginant biomasę energijos gamybai. Diskusijoje darbo grupės nariai diskutavo apie šių priemonių perspektyvas ir trūkumus.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. Antanas Juostas savo pranešime pastebėjo, kad prie energetinio efektyvumo skatinimo gali prisidėti ir žemės ūkio procesų skaitmenizavimas – dirbtinio intelekto panaudojimas (dronai, robotai, automatinės vairavimo sistemos), kuris leistų dirbti itin preciziškai, mažiau naudoti trąšų ir augalų apsaugos priemonių, taip sukuriant ir mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, leistų išvengti žmogiškųjų klaidų. Tačiau, jo nuomone, ypatingai svarbus yra ir tinkamas bei prieinamas ūkininkų konsultavimas, taip pat pilotinių projektų vystymas, kad naujausios technologijos būtų taikomos išties veiksmingai, o jų efektas ŠESD emisijų mažinimui – reikšmingas.
Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė pratęsė pasiūlymų dekarbonizacijos priemonėms pateikimo terminą iki š. m. balandžio 22 d.
Pasiūlymus galima pateikti https://klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pasiulymai.
Darbo grupės susitikime pristatytą informaciją galima rasti čia, pasirinkus „Žemės ūkis ir miškininkystė“ bei susitikimo datą – balandžio 14 d.
Šio ir ankstesnių darbo grupės susitikimų įrašus galima rasti Aplinkos ministerijos YouTube paskyroje.
Kitas bendras žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimas planuojamas balandžio 28 d. Jo preliminarios temos: maisto pramonės emisijos, maisto švaistymas, mitybos pokyčiai. Planuojama, kad balandžio pabaigoje taip pat įvyks ir dar vienas susitikimas, skirtas aptarti miškininkystės sektoriuje planuojamas ŠESD emisijų mažinimo ir absorbcijų didinimo priemones.
Pranešimą paskelbė: Beata Bernadišienė, LR Žemės ūkio ministerija
