Vaikų kardiologijoje neretai pasitaiko sudėtingų situacijų, kurios skatina giliau pažiūrėti į iš pažiūros profesinėje praktikoje įprastai skambančias ligas, tokias kaip širdies raumens uždegimas, širdies įgimtos ydos. Vaikų ligų priežiūra ypač delikati, kadangi pacientai būna labai įvairaus amžiaus, skirtingų sutrikimų ir dažnai turi skundų ar susirgimų, apimančių ne tik širdies ir kraujagyslių sistemą – pavyzdžiui, gali tekti sieti tokias būkles kaip įgimta širdies yda ir vėluojanti vaiko raida. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja vaikų kardiologė Loriana Kilaitė pastebi, kad į gydytojus vaikų kardiologus tėvai kreipiasi dėl pačių įvairiausių mažųjų pacientų susirgimų, kurie dažnai tampa nemenkais iššūkiais, reikalaujančiais nuolatinio tobulėjimo, žinių plėtimo ir naujoviškų sprendimų.
„Vaikų kardiologija, kaip ir bet kuri kita medicinos sritis, yra sudėtinga ir reikalauja nuolatinio žinių tobulinimo, bendradarbiavimo tarp kitų specialybių gydytojų. Širdis yra ne tik vienas svarbiausių žmogaus organų (gal net ir svarbiausias!), bet ir vienas sudėtingiausių. Dėl šios priežasties svarbu ne tik sužinoti šios medicinos krypties naujoves, bet ir apie tai kalbėti tarptautiniuose renginiuose, nes būtent juose gimsta idėjos ir planai, kuriais remiantis vėliau formuojama Europos vaikų širdžių priežiūra“, – įsitikinusi L. Kilaitė.
Gydytoja vasaros pradžioje dalyvavo Šiaurės šalių organizuotame renginyje – „28th Nordic-Baltic Congress of Cardiology“. Tai aktualiausias medicinos naujienas apžvelgiantis tarptautinis kardiologų kongresas, kuriame dalyvauja įvairūs savo sričių profesionalai, išmanantys skirtingas vaikų ir suaugusiųjų kardiologijoje aptariamas temas. Jame L. Kilaitė pristatė kelis pranešimus apie aktualias vaikų kardiologijos problemas.
Didelis dėmesys komandiniam darbui ir skirtingų sričių profesionalų bendradarbiavimui
Dalinimasis žiniomis apie retas ar sunkiai diagnozuojamas patologijas leidžia gydytojams specialistams greičiau orientuotis sudėtingesnėse klinikinėse situacijose, atveria daug erdvės diskusijomis apie tinkamą diagnostiką, tolimesnį stebėjimo planą, paciento priežiūrą ir maksimalų gydymo saugumo užtikrinimą.
Viena iš gydytojos vaikų kardiologės L. Kilaitės pristatytų temų buvo susijusi su pakankamai dažnai vaikams ir suaugusiesiems pasireiškiančiu susirgimu – opiniu kolitu. Tai uždegiminė, autoimuninės kilmės lėtinė liga, kurios simptomai – dažnas viduriavimas su spazminiais pilvo skausmais bei karščiavimas. Šiai būklei gydyti dažnai skiriamas mesalazinas – saugus ir įprastas vaistas, visgi, labai retai pasitaikančiais atvejais, galintis sukelti sudėtingą komplikaciją – ūmų miokarditą (širdies raumens uždegimą).
Tiesa, tokios situacijos yra pavienės, todėl patirties su šio medikamento išprovokuota patologija medicinoje yra labai nedaug. Iki šiol pasaulyje yra mažiau nei trisdešimt publikuotų atvejų, kai mesalazinas sukėlė tokią komplikaciją.
„Kadangi opinis kolitas – vaikų arba suaugusiųjų gastroenterologų gydoma liga, o – miokarditas – vaikų ar suaugusiųjų kardiologų kompetencijų laukas, tik sklandus gydytojų bendradarbiavimas, susitelkimas ir gebėjimas dirbti kartu leidžia greitai diagnozuoti ir tinkamai gydyti šią kompleksinę patologiją“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ vaikų kardiologė.
Todėl šio atvejo pristatymas ir diskusija kongreso metu buvo svarbi, aktuali ir naudinga tarptautinei gydytojų auditorijai.
Širdies ydos, galimai, turi įtakos vaikų raidai
Kitas atvejis, kuris buvo pristatytas kongreso metu – Ebstein anomalija. Tai mažiau nei 1 proc. visų įgimtų širdies defektų sudaranti širdies yda, kai dešiniajame skilvelyje esantis triburis vožtuvas susiformuoja netinkamai ir negali atlikti savo funkcijos.
„Kadangi dėl šios širdies ydos sumažėja deguonies kiekis kraujyje, kartais smegenys yra nepakankamai aprūpinamos deguonimi, o tai gali lemti ženkliai vėluojančią vaiko raidą, į ką būtų svarbu atkreipti dėmesį nuo pirmųjų kūdikio mėnesių, ir specifiškai nukreipti pas raidos specialistus, atsižvelgiant į vaiko kardiologinę diagnozę. Šie pacientai yra labai įvairiapusiški, todėl jų gydymas ir diagnostika reikalauja atidumo, profesionalumo bei nuolatinio stebėjimo“, – pasakoja L. Kilaitė.
Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį, kad priežastys, sukeliančios sutrikusią vaiko ankstyvąją raidą, gali būti labai įvairios ir nulemtos nebūtinai sumažėjusio deguonies įsisavinimo, bet ir genetinių sindromų ar kitų neurologinių bei psichiatrinių veiksnių. Gebėjimas suprasti ir susieti galimas hipoksijos priežastis, jos tęstinumo sąsajas su vaiko raida ir kognityvinėmis funkcijomis, kelia probleminius diagnostikos klausimus.
Dėl šios priežasties, ypatingai svarbi įvairių sričių gydytojų – nuo kardiochirurgų iki vaikų neurologų, psichiatrų, slaugytojų ir kito medicininio personalo, nors didžiausia atsakomybė tenka vaikų kardiologams, diskusija bei bendradarbiavimas.
Kaip širdies ritmas susijęs su emocine vaikų ir paauglių būsena?
Tarpdisciplininis specialistų bendradarbiavimas buvo akcentuotas ir trečiame L. Kilaitės pranešime apie širdies ritmo variabilumo sąsajas su vaikų emocine būsena.
Variabilumas – nuolatinis širdies ritmo svyravimas, dar vadinamas jo kintamumu. Tai ypač patikimas veiksnys, leidžiantis pastebėti padidėjusį streso lygį. Kadangi širdies ritmą šiais laikais galima sekti nuolat ir labai skirtingais prietaisais – nuo išmaniųjų laikrodžių iki mobiliųjų telefonų – žmonės į jo pokyčius daug dažniau atkreipia dėmesį, atitinkamai vis daugiau vaikų ir paauglių yra nukreipiami konsultacijoms pas gydytoją vaikų kardiologą dėl padažnėjusio širdies plakimo.
Mokslinių tyrimų duomenimis, pacientams, kuriems diagnozuoti psichiatriniai sutrikimai, vienas iš simptomų dažnai yra tachikardija – per dažnas širdies plakimas. Tai reiškia, kad dažnai priežastis, kodėl širdies ritmas dienos metu būna per dažnas, siejasi ne tiesiogiai su širdies ligomis, bet su įvairiais įvykiais ir emocijomis, kurias vaikas ar paauglys išgyvena per dieną. Analizuojant šio veiksnio įtaką vaikų bei paauglių psichologinei sveikatai plečiamas požiūris į emocinę savijautą ir pabrėžiama jos kontrolės svarba.
„Tiesioginės širdies ritmo variabilumo sąsajos su vaikų ir paauglių psichoemocine būsena leidžia pamatyti pacientą ne tik kaip simptomų rinkinį, bet jo visumą ir orientuoti gydymą taip, kad būtų išvengiama polifarmacijos – keleto vaistų skyrimo, kurie dažnai pasirodo nebūtini. Tai reiškia, kad kartais vaikui ar paaugliui pakanka trumpalaikio psichologinio konsultavimo, kartais reikia ilgalaikės tęstinės psichoterapijos. Pasitaiko, kad vaistai nuo nerimo ir depresijos yra būtent tai, kas padeda koreguoti iš pažiūros kardiologinės sistemos simptomus, o kartais tikslingas ir reikalingas kardiologinis medikamentinis gydymas“, – pabrėžia „Kardiolitos klinikų“ vaikų kardiologė.
Kreiptis į vaikų kardiologą svarbu, kai atsiranda su širdies ir kraujagyslių sistema susiję skundai – dažnas arba retas širdies plakimas, svarbus nuolatinis vaiko sveikatos stebėjimas. Jei jam diagnozuota lėtinė liga arba buvo atlikta širdies operacija ar kitos su širdimi ir kraujotaka susijusios intervencijos, labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją.
Vaikų kardiologė pataria, kad prieš apsilankydami pas vaikų kardiologą tėvai turėtų apgalvoti ir susirašyti jiems rūpimus klausimus, susijusius su vaiko būkle. Taip pat svarbu papasakoti apie svarbius pasikeitimus ir gyvenimo įvykius, net jei, tėvų nuomone, tai nesusiję su vaiko širdies būkle, tačiau kardiologui tai dažnai leidžia plačiau pažvelgti į visą situaciją.
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2023 m. birželį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.
Pranešimą paskelbė: Rita Zinkevičė, UAB „coagency”
