„Kas mums iš to?“ – klausia ne viena bendrovė, kai kalba pasisuka apie tvarumą ir jo įgyvendinimą versle. Kitos, jau pradėjusios taikyti tvarumo praktikas versle, taip pat turi dar ne vieną klausimą, nes ne visada aišku, kaip, ką ir kada reikia atlikti. O tvarumo ataskaitų prievolė tampa aktuali vis didesniam įmonių ratui.
Atsakyti bent į dalį bendroves kamuojančių klausimų bus bandoma jau rugsėjo 12–13 d. LITEXPO parodų ir kongresų centre vyksiančioje konferencijoje „Tvarumo planas 2024“. Renginyje susirinks didžiausių Lietuvos bendrovių, tokių kaip „Maxima“, „LTG Link“, EIKA, „Ignitis“, SBA Group“, bei daugelio kitų vadovai ir atstovai, kurie drauge ieškos geriausių sprendimų ir praktikų, taikytinų tvaraus verslo kūrime.
D. Dargis: nereikia užstrigti prie smulkių skaičiavimų
Pasak vienoje iš konferencijos diskusijų dalyvausiančio nekilnojamojo turto įmonių grupės EIKA vadovo Domo Dargio, tvari verslo vystymo koncepcija negali būti fragmentuota, šiame procese ypač svarbi visuma ir tai, kad tvarumu rūpintųsi kiekvienas įmonių grupės padalinys. Visgi jis pabrėžia ir vadovo įtaką tvarumo koncepcijos diegimui bei reikšmės įtvirtinimui įmonės viduje.
„Be vadovo tikėjimo labai sunku apskritai ką nors pasiekti. Tvarumas – ne išimtis. Visgi greičiausiai rezultatai pasiekiami, kai susivienija vadovas ir akcininkai, kurie taip pat yra labai svarbi įmonės dedamoji“, – pabrėžia D. Dargis.
Anot jo, pagrindinė vadovo užduotis – pamatuoti sprendimų temperatūrą ir įvertinti, kuriems galima uždegti žalią šviesą, o kuriems derėtų pasakyti „ne“. Tvarumas vis dėlto itin svarbus ir projektų finansavimo klausimuose, o tinkamai viską atlikus jis gali tapti įmonės pranašumu, privalumu, o kartais ir kertiniu faktoriumi, siekiant sėkmingai realizuoti projektą.
„Svarbiausia nepamesti esminio tikslo. Nuimti naštą nuo aplinkos, gamtos, sušvelninti klimato kaitos procesus. Ne tiek aktualu yra strigti prie smulkių skaičiavimų, kiek išlaikyti bendrą viziją ir siekį būti draugiškiems aplinkai“, – teigia EIKA vadovas.
„Sorainen“ ekspertė: kaip „nenuskęsti“ painiose teisės aktų nuostatose
D. Dargio mintims antrina ir advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė, ESG paslaugų grupės vadovė Vitalija Impolevičienė. Jos įsitikinimu, įmonės vadovas yra ne tik idėjinis autoritetas, jis turi ir teisinę pareigą užtikrinti, kad tvarumo iniciatyvos būtų vykdomos sąžiningai ir nepažeidžiant taisyklių.
Ekspertės manymu, šiandieniame kontekste nebe tokie svarbūs yra asmeniniai vadovo įsitikinimai, kiek moksliniais įrodymais paremta informacija ir jos pagrindu priimti teisės aktai, verslo partnerių lūkesčiai, kurių įmonė turėtų laikytis bei į juos atsižvelgti.
„Net jei vadovas visiškai netiki tvarumo idėjomis, šiuo metu jau visuotiniai pripažįstami moksliniai įrodymai, jais remiantis priimti arba rengiami teisės aktai, kurie siekia stabdyti klimato kaitą; aplinkos taršą; užtikrinti biologinę įvairovę, socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą, užkirsti kelią priekabiavimui, korupcijai, sankcijų apėjimui, mokesčių vengimui ir panašiai. Tad vadovas turi kelti sau klausimą: ar įmonė laikosi visų privalomų teisės aktų? Ar ruošiasi naujiems reikalavimams, įsigaliosiantiems ateityje?“ – klausimą kelia „Sorainen“ advokatė.
Sunkumų, pasak jos, bendrovėms dažniausiai iškyla dėl vienodų standartų nebuvimo. Teisinis reguliavimas yra naujas, nėra nusistovėjusios šių normų taikymo praktikos, todėl įmonės yra priverstos pačios „išsimatuoti“ įvairių partnerių lūkesčius, savo galimybių ribas bei veikimo modelius.
V. Impolevičienė teigia, kad finansinių tikslų ir tvaraus veikimo pusiausvyrą derėtų matuoti dviem esminiais aspektais.
„Europos tvarumo atskaitomybės standartai, kuriais vadovaudamosi didelės įmonės rengs ir atskleis informaciją tvarumo klausimais, siūlo puikų įrankį – dvejopo reikšmingumo principą. Įmonės turi įvertinti įvairių tvarumo klausimų reikšmingumą poveikio požiūriu (kaip įmonė veikia žmones ir aplinką) ir finansiniu požiūriu (kaip klausimas gali paveikti įmonės finansinę būklę)“, – aiškina advokatė.
„Sorainen“ teisininkės nuomone, dažnai įsivaizduojama, kad užtenka paskirti žmogų į tvarumo eksperto poziciją ir reikalai spręsis savaime. Visgi, toks matymas yra klaidingas. Anot V. Impolevičienės, įmonės vadovybė turėtų imtis aktyvaus vaidmens tvarumo transformacijoje.
„Tam tikrus niuansus gali tekti kruopščiai analizuoti, naujas ir neaiškias teisės aktų nuostatas – aiškintis. Tvarumo strategijai įgyvendinti reikia įvairių sričių specialistų komandos, kad nebūtų taip, jog rinkodaros specialistas ar techninis žmogus „nuskęs“ klampiose teisės aktų nuostatose, o teisininkas bandys priimti verslo sprendimus“, – sako V. Impolevičienė.
Daugiau apie galimus sprendimus kuriant tvarų verslą ir rengiantis teikti tvarumo ataskaitas iš ekspertų ir verslo atstovų lūpų bus galima sužinoti jau rugsėjo 12–13 d. LITEXPO parodų ir kongresų centre vyksiančioje parodoje „Tvarumo planas 2024“.
Konferencijoje savo įžvalgomis taip pat dalysis Kristina Meidė, „LTG Link“ vadovė, nepriklausoma valdybų narė Orijana Mašalė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, MAXIMA GRUPĖS tvarumo vadovas, Kirilas Sanko ir daugelis kitų.
Bilietus į dviejų dienų konferenciją, kurią organizuoja LITEXPO ir tvarumo konsultacijų bendrovė ENOUGH, platina Kakava.lt, – https://kakava.lt/pirkti-bilietus/8511/15730.
Pranešimą paskelbė: Saulė Vitkauskaitė, Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO
