2022 m. gruodžio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Lietuvos švietimo taryba (toliau – Taryba) pateikė siūlymus Seimui dėl Vyriausybės parengtų Švietimo įstatymo (projektai Nr. XIVP-2240 – XIVP-2245) ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimų (projektai Nr. XIVP-2246 – XIVP-2247).
Taryba iš esmės pritaria siūlomiems pokyčiams, tačiau pažymi, kad pakeitimų tikslas turi būti susijęs su pažanga. Taryba savo ruožtu yra ne kartą išsakiusi nuomonę, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims turi būti sudaromos visos galimybės siekti kuo aukštesnio išsilavinimo bendrojo ugdymo srityje, užtikrinant ugdymo ir ugdymosi kokybę.
Nors Švietimo įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai Seimui buvo pateikti atskirais paketais, Tarybos nuomone, toliau juos svarstant, teisės aktai turi būti suderinti, nes planuojami pokyčiai Švietimo įstatyme turės poveikį profesinio mokymo sektoriui dėl galimo ženklaus mokinių skaičiaus didėjimo profesinio mokymo sektoriuje ir būtinybės profesinio mokymo įstaigose užtikrinti kokybę pagrindinio ir vidurinio ugdymo srityse.
Tarybos siūlymai dėl Švietimo įstatymo pakeitimų:
Taryba pritaria siūlymams, kurie padėtų asmeniui siekti geresnių mokymosi rezultatų, tačiau nepritaria, kad mokiniai, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu gavę žemesnius įvertinimus, būtų tiesiogiai nukreipiami toliau mokytis į profesinio mokymo įstaigas. Tarybos nuomone, pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi būti kokybiškas ir gimnazijose, ir profesinio mokymo įstaigose, o keliami reikalavimai dėl mokymosi rezultatų turi būti vienodi, nes profesinis mokymas negali būti antraeiliu švietimo sektoriumi.
Taryba taip pat teikia siūlymą, kad ir įstatyme turi būti įtvirtinta nuostata dėl privalomos pagalbos suteikimo tiems mokiniams, kurie nepasieks teigiamo įvertinimo pagrindinio ugdymo tarpinio patikrinimo metu. Taryba taip pat siūlo priimti papildomus sprendimus dėl pedagogų krūvių, kurie gali keistis dėl mokinių persiskirstymo tarp gimnazijų ir profesinio mokymo įstaigų bei peržiūrėti galiojančias normas dėl mokinių skaičiaus klasėje, atsižvelgiant į tai, kad siūlomais pakeitimais yra sudaromos galimybės mokiniui kartoti vienerių metų kursą.
Tarybos nuomone, Vyriausybės siūlomi Švietimo įstatymo pokyčiai turės poveikį ir aukštojo mokslo sektoriui, todėl būtina artimiausiu metu peržiūrėti Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius, susijusius su studijų norminėmis kainomis ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vietų nustatymu.
Tarybos siūlymai dėl Profesinio mokymo įstatymo pakeitimų:
Taryba pateikė siūlymus dėl Profesinio mokymo įstatymo nuostatų, susijusių su pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybės gerinimu ir profesinio mokymo finansavimo planavimu. Tarybos nuomone, Profesinio mokymo įstatymo pakeitimuose turi būti įtvirtintos įstatyminės nuostatos, kurios padėtų užtikrinti ne tik profesinio mokymo, bet ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo kokybę profesinio mokymo įstaigose, siekiant, kad asmenys profesinėse mokyklose galėtų įgyti kuo aukštesnę profesinę kvalifikaciją, o vėliau galėtų siekti aukštesnio kvalifikacinio laipsnio. Taryba pabrėžia, kad profesinio mokymo sektoriuje svarbu užtikrinti ne tik kokybišką profesinį mokymą, bet atsižvelgiant į augantį aukštos profesinės kvalifikacijos poreikį rinkoje, kokybišką pagrindinį ir vidurinį ugdymą profesinio mokymo įstaigose.
Daugiau informacijos:
Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė
Tel. (8 5) 239 6791, el. p. deimante.zegune@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
