Mitų griovėjai bando patvirtinti arba paneigti daug kam gerai žinomus mitus. Tai ne išimtis ir kenkėjų kontrolės pasaulyje, kur egzistuoja daug nuomonių ir patarimų kaip galima naikinti kenkėjus. Vienas sunkiausiai naikinamų ir mitais apipintų kenkėjų yra patalinė blakė. Kenkėjų kontrolės ekspertas, „Dezinfa“ biologas, Liutauras Grigaliūnas dalijasi patarimais bei sukaupta patirtimi – kas tiesa, o kuriais teiginiais visgi nereikėtų tikėti, susiduriant su šiais kenkėjais.
Mitas 1: blakės tik netvarkingų namų problema
„Dezinfa“ sukauptais statistiniais duomenimis, pandemijos laikotarpiu patalinių blakių užklausų skaičius buvo sumažėjęs dvigubai. Tuo tarpu 2022 metais, kuomet buvo galima jau laisvai keliauti, fiksuojamas stiprus šuolis, viršijantis net ir prieš pandemiją buvusius rodiklius. Ši statistika paneigia patį gajausią su blakėmis susijusį mitą, kad pastarosios tik nešvarių namų problema ir patvirtina faktą, kad blakių paplitimui didžiausią įtaką daro mobilumas, nes patalinės blakės kartu su žmonėmis „keliauja“ po visą pasaulį.
„Blakės yra lengvai gabenamas kenkėjas. Jos dažnai ir lengvai gali patekti į bagažą ir tokiu būdu atkeliauja į jūsų namus. Siekiant išvengti blakių užkrato, lagaminus laikykite tokiose vietose, kurias blakėms būtų sunkiau pasiekti: lentynose arba spintos viršuje. Lagaminą ar krepšį galite įdėti į vonią ar dušą, kol tikrinate ar ant lovos ir čiužinio nėra blakių požymių“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertas.
Mitas 2: blakės gyvena tik lovose
„Patalinė blakė“ pavadinimas gali klaidinti, kad jų esama tik lovose ir patalynėje. Tiesa, kad tai vieta, kurioje jos dažniausiai aptinkamos, tačiau tikrai ne vienintelė blakių buveinė. Kasdien susidurdami su šiais kenkėjais, ekspertai griauna mitą ir įvardija kitas neįprastas vietas, kuriose šie kenkėjai slepiasi: sutrūkinėjusiame tinke, už atsilupusių tapetų, naktinių spintelių stalčiuose, paveikslų rėmuose, grindjuosčių plyšiuose, šviestuvuose prie lovų, elektros lizduose ir t.t. Stipraus užkrato atvejais net kiliminių dangų pakraščiuose ar užuolaidų karnizuose.
Tolimųjų reisų autotransporto kabinos, paminkštintos sėdynės lėktuvuose, traukiniuose ir autobusuose, gali tapti blakių slėpimosi vietomis. Yra tekę susidurti su atvejais, kada šie kenkėjai buvo aptikti net knygose“, – aiškina biologas.
Mitas 3: blakės nešioja ligas
Paprastai, kai žmonės kalba apie kenkėjus, jie jiems asocijuojasi su ligomis. Kadangi blakės minta krauju, yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad jos gali pernešti ligas.
Kadangi moksliniais tyrimais nėra įrodyta apie platinamas ligas, galima šį teiginį priskirti mitui, tačiau visgi svarbu paminėti, kad visuotinai pripažįstama, jog šie įnamiai palieka psichologinį šoką ilgam. Blakių įkandimai dažniausiai aptinkami atvirose odos vietose, tokiose kaip rankos, kojos, veidas ir kaklas, ir gali sukelti odos reakcijas, įskaitant skausmingus bėrimus ir dažniausiai alergines reakcijas“, – sako L. Grigaliūnas.
Mitas 4: blakės kanda tik naktį
Patalinės blakės dažnai laikomos kenkėjais, kurie kanda tik naktį. Nors jos tikrai mėgsta tamsą, jei jus alkį, jos maitinsis ir kitu paros metu. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba naktinėje pamainoje ir miega šviesiuoju paros metu, blakės prisitaikys maitintis dieną.
Blakė įprastai pasisotina per 10–15 minučių, išgėrusi dvigubai daugiau kraujo nei pati sveria. Nors krauju jos minta kas 5–10 dienų, patalinės blakės gali būti gana atsparios – nesimaitinusios išgyventi nuo kelių mėnesių iki metų.
Mitas 5: Vieną kartą atsikračius blakių, jos nebesugrįš
Išnaikinti patalines blakes yra sunki užduotis, todėl vėl pasirodę kenkėjai, anaiptol ne toks malonus įvykis, lyginant su apsilankiusiu senu bičiuliu. Dažnu atveju, blakių problema atsinaujina dėl to, kad plika akimi nematomų kiaušinėlių, chemija neveikia.
Blakės dėl savo dydžio gali nepastebimai keliauti ir į namus paprastai patenka su drabužiais, baldais arba bagažu. Daili sofa iš sendaikčių turgaus, draugo atiduotas fotelis – daiktai, su kuriais gali atkeliauti ir kenkėjai. „Taip pat reikėtų nepamiršti, kad blakės gali migruoti per sienose ir grindyse esančius tarpus bei ertmes ir taip atkeliauti iš kaimynų į jūsų namus, net jei jau problemą ir buvote kažkada išsprendę“, – atkreipia dėmesį biologas
Pranešimą paskelbė: KRISTINA STRAKAUSKIENĖ, UAB Dezinfa
