Remigijus Lapinskas,
Žaliosios politikos instituto vadovas, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas
Šiandien, rugsėjo 16-ąją, jau 29 kartą minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena, skirta atkreipti dėmesį į ozono sluoksnio svarbą mūsų planetos gyvybei. Šiandien, minint Ozono sluoksnio apsaugos dieną, būtina kalbėti ir priminti tai, kas daro didžiausią žalą ozono sluoksniui ir ką galime padaryti, kad tą žalą sumažintume.
Mokslininkai teigia, kad pagrindinė „ozono skylių“ atsiradimo priežastis yra ozono molekulių irimas dėl alkihalidų (chlorfluorangliavandenilių – CFC) dujų poveikio.
Šios medžiagos turi savybę kauptis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, kur ir ardo ten esantį ozono sluoksnį. O ozonas saugo Žemę nuo ultravioletinės spinduliuotės. Būtent dėl šios priežasties tarptautinė bendruomenė ėmėsi priemonių apriboti ir galiausiai uždrausti CFC ir halonų naudojimą, pagal Monrealio protokolą, kuris buvo pasirašytas 1987 metais.
Kadangi tais laikais tarptautiniai nutarimai ir šalių bendri sprendimai dar buvo vykdomi, žmonijai pavyko labai sumažinti minėtų dujų vartojimą šaldymo agregatuose, aerozoliuose ir kitur. Ir šiuo metu mokslininkai teigia, „ozono skylės“ nebeliko, o ozono sluoksnis faktiškai yra atsistatęs.
„Ozono skylės“ pašalinimo pavyzdys leidžia tikėtis, kad žmonijos kova su klimato krize taip pat turi galimybių baigtis sėkmingai. Mums tiesiog reikia nustoti vartoti iškastinį kurą ir sutelkti dėmesį į pastangas didinti miškų plotus, apsaugoti šlapynes ir pelkes bei natūralias pievas, užtikrinti jūrų ir vandenynų švarą.
Pranešimą paskelbė: Svajūnė Marcinkevičienė , Solid Communication MB
