Likus vos kelioms savaitėms iki garsios socialinių iniciatyvų autorės Indrės Bareikienės jubiliejinio „stand-up“ komedijos turo, sau ir tūkstančiams ją sekančių moterų ji įteikė išankstinę dovaną – pristato tai, apie ką svajojo jau ilgai, bet, kaip pati prisipažįsta, niekada iš tiesų netikėjo, kad tai įvyks. Situacija, kurią tikrai pažįsta ne viena Lietuvos mama: ryto skuba, vaikus reikia vežti į mokyklą, tu vis dar su pižama sėdi į automobilį, nes kitaip tiesiog nespėji. Indrė Bareikienė šypsodamasi pripažįsta, kad tokių rytų jos gyvenime buvo daugiau nei norėtųsi. Vaikai man sakydavo: „mama, gal tu nelipk iš mašinos, mes nueisim“, – su šypsena prisimena ji. Būtent tokios akimirkos, pasak Indrės, ir tapo jos pirmosios drabužių…
Trys technologijos šunims – nuo DI dresūros iki sveikatos priežiūros
Rytoj, balandžio 24-ąją, jau dešimtus metus iš eilės Lietuvoje bus minima Šuns diena. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 305 tūkst. registruotų šunų, skelbia Gyvūnų augintinių registras. Augant jų skaičiui, vis daugiau dėmesio skiriama ir išmaniems sprendimams, kurie padeda lengviau rūpintis keturkojų sveikata bei kasdiene priežiūra, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Prižiūrėti augintinį šiandien lengviau nei bet kada anksčiau – išmaniosios technologijos leidžia dalį rūpesčių perkelti į išmanųjį. Vos keli paspaudimai telefone – ir galite stebėti, ką šuo veikia namuose, gauti priminimus apie jo priežiūrą ar analizuoti jo aktyvumą. Žinoma, jokios technologijos nepakeis kasdienių pasivaikščiojimų ar žaidimų, tačiau gali tapti patikimu pagalbininku tiek dresuojant, tiek prižiūrint šuns sveikatą“, – sako…
Augant susirgimams Laimo liga, gydytojai neigia mitus: erkių tirti nebūtina, simptomai gali klaidinti
Draudikų duomenys rodo, kad su erkių įkandimais susijusių žalų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai auga, ir ypač neramina Laimo ligos susirgimų šuolis. Remiantis „Lietuvos draudimo“ žalų kreipinių statistika, per ketverius metus tokių susirgimų skaičius išaugo du kartus, ir pernai viršijo 1100 atvejų. Didžiąją susirgimų dalį sudarant būtent Laimo ligai, gydytojai skuba paneigti dažniausius mitus apie tyrimus ligai nustatyti, pirmuosius simptomus ir šiandien vis drąsiau taikomą savigydą. Diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau „Kardiolitos klinikos“) infekcinių ligų gydytoja Akvilė Rudėnaitė pastebi, kad praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai žmonės Laimo ligą linkę vertinti pernelyg supaprastintai – manydami, kad atsakymą gali duoti vienas tyrimas arba kelių simptomų apibūdinimas. „Vienas iš dažniausių mitų…
Verslo centre „Hero“ – vienas didžiausių biurų nuomos sandorių Vilniuje
Vilniaus verslo centre „Hero“ pasirašyta biuro nuomos sutartis dėl 5,5 tūkst. kv. m ploto. Tai – vienas didžiausių pastarųjų metų sandorių sostinės biurų rinkoje. Sutartis pasirašyta su nuomininku, kurio pavadinimas dėl sutartinių įsipareigojimų šiuo metu nėra skelbiamas.Po šio sandorio iš viso išnuomota 17 tūkst. kv. m verslo centro ploto. „Šis sandoris yra vienas didžiausių ne tik „Hero“, bet ir visos rinkos mastu. Pavyzdžiui, pernai didžiausias biurų nuomos sandoris Vilniuje siekė 5 tūkst. kv. m“, – sako „Realco“ komercinio nekilnojamojo turto (NT) vystymo vadovė Gintarė Žemaitė. Įmonei buvo išnuomotas visas aukštas, nes buvo poreikis vienoje vietoje patogiai sutelkti gausią specialistų komandą. O „Hero“ tą ir galėjo pasiūlyti – antrame ir trečiame…
Norite valgyti kaip restorane? „Virtuvė N“ autorė atskleidė, kaip iškepti tobulus azijietiškus šonkauliukus
Lėtai kepti šonkauliukai daugeliui vis dar asocijuojasi su restoranais ar vasaros griliumi, nors puikų rezultatą galima pasiekti ir namų orkaitėje. Tinkamai paruošta mėsa tampa minkšta, sultinga ir lengvai atsiskiria nuo kaulo. „Rimi“ ambasadorė, maisto tinklaraščio „Virtuvė N“ autorė Nikoleta Kacaitė-Pupalaigė sako, kad geriems šonkauliukams svarbiausia keli tikslūs žingsniai ir kantrybė. „Šonkauliukai yra ta mėsa, kuriai reikia pakankamai laiko. Tuomet rezultatas būna visai kitoks – mėsa tampa minkšta, išlaiko sultingumą ir natūralų skonį. Dėl to šis patiekalas taip dažnai tampa savaitgalio patiekalų favoritų sąraše“, – sako Nikoleta. Kiek laiko iš tiesų reikia marinavimui? Pasak Nikoletos, idealiausia šonkauliukus marinuoti per naktį, tačiau vienos taisyklės nėra – viskas priklauso nuo marinato sudėties. Jei…
Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui
Rytoj, balandžio 24-ąją, Lietuvoje minima Šuns diena. Ne tik šia proga gyvūnų savininkai dažnai pasiduoda pagundai palepinti keturkojį tuo, kas pasitaiko po ranka – gabaliuku sūrio, šašlyku, vaisiumi. Tačiau žmonių stalui skirtas maistas ir augintinių poreikiai skiriasi, o kai kuriais produktais galima rimtai pakenkti šuns sveikatai. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šiandien gyvūnų ėdalo, skanėstų pasirinkimas tikrai platus, jie kainuoja pigiai – todėl nėra jokios priežasties rizikuoti. „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad augintinių savininkų elgsena keičiasi. Žmonės vis labiau suvokia, kad šuo – tai ne tik draugas, bet ir atsakomybė, kuriai reikia skirti dėmesio ir žinių. „Aukštos kokybės ėdalas yra būtina sąlyga augintinio sveikatai, todėl gyvūnų…
Vaiko uždirbti pinigai iš socialinių tinklų: kam jie priklauso?
Socialinių tinklų turinio kūrimas seniai nebėra tik laisvalaikio forma. Daugybei vaikų ir paauglių tai tampa veikla, generuojančia apčiuopiamą finansinę naudą iš reklamos sutarčių, partnerystės projektų, autorinio turinio ar platformų mokamo atlygio už peržiūras. Kai nepilnametis iš „TikTok“, „YouTube“ ar „Instagram“ veiklos pradeda gauti realias pajamas, kartu su populiarumu atsiranda ir visai realūs klausimai: kam priklauso šie pinigai, kas gali spręsti dėl jų naudojimo ir kur baigiasi tėvų teisė juos administruoti? „Lietuvos teisėje galioja aiškus vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas – nepilnamečio turtas yra savarankiškas ir nepriklauso tėvams. Todėl vaiko gautos pajamos iš komercinės veiklos socialiniuose tinkluose laikomos jo asmenine nuosavybe“, – sako advokatų kontoros COBALT patarėja, advokatė Renata Cibulskienė.…
Laukiate internetu įsigytos siuntos? Nepatekite į sukčių pinkles
Daliai gyventojų atsiėmus pensijų fonduose sukauptas lėšas, šalyje pastebimai išaugo ir vartojimas – žmonės aktyviau nei įprastai ėmė užsisakyti prekes internetu. Dėl to padidėjo rizika patekti ir į sukčių pinkles. Vien balandžio mėnesį Lietuvos policijoje oficialiai užfiksuota 15 sukčiavimo atvejų, kurių metu šalies gyventojai prarado daugiau nei 570 tūkst. eurų. Siekdami neteisėtai pasisavinti žmonių lėšas, sukčiai naudojasi pačiais įvairiausiais metodais bei technikomis: skambina telefonu, siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes. Ne išimtis – ir pranešimai apie siunčiamas bei pristatomas siuntas. Kadangi internetinės prekybos apimtys tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje nuolat auga, kartu su jomis didėja ir pristatomų siuntų kiekiai. „SmartPosti“ operacijų vadovas Vaidotas Kirkickas pastebi, kad kuo įprastesne kasdienybės dalimi…
Pavasarinės žiedadulkės nusėda ant automobilių: kenkia ir matomumui, ir kėbului
Pavasariui įsibėgėjant ir prasidedant aktyviam augalų žydėjimui, ore padaugėja žiedadulkių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jo turi įtakos ir automobilių būklei, ir vairavimui – nusėdusios ant paviršių žiedadulkės gali pažeisti kėbulą bei mažinti matomumą. Degalinių tinklo „Circle K“ degalų ir plovyklų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius teigia, kad pavasarį ypač svarbu prižiūrėti automobilį. „Žiedadulkės kartu su dulkėmis, purvu ir po žiemos likusiais nešvarumais sudaro sluoksnį, kuris ne tik gadina automobilio išvaizdą, bet ir ilgainiui gali virsti įsisenėjusiu purvu, kurio sankaupos gali užkišti vandens nubėgimo latakus ar net pažeisti dažų paviršių. Lietus šių nešvarumų tinkamai nenuplauna – priešingai, lyjant žiedadulkės nuplaunamos į sunkiau pasiekiamas automobilio vietas, įvairias ertmes, kur jos ir…
Išplėstos galimybės reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą kariniuose poligonuose
Aplinkos ministras patvirtino Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, pakeitimus. Nuo šiol bus daugiau galimybių reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų populiaciją karinių poligonų teritorijose buvusiuose medžioklės plotuose. Iki šiol buvo galima reguliuoti gyvūnų populiaciją tose poligonų teritorijose, kurios užima dalį buvusių medžioklės plotų. Nuo šiol bus galima reguliuoti gyvūnų populiaciją ir tose poligonų teritorijose, užimančiose visą buvusį medžioklės plotą. Gyvūnų populiacija šiose teritorijose bus reguliuojama dėl žemės, miško ir vandens telkinių sklypams daromos žalos. Tam bus pasirašoma sutartis tarp Lietuvos kariuomenės ir to medžioklės plotų naudotojo, kurio medžioklės plotas patenka į poligono teritoriją. Medžiotojai galės veikti tik toje teritorijos dalyje, kuri jiems priklausė iki poligono įkūrimo, laikydamiesi visų teisės aktuose…
